- keikastis
- 1 keikastìs sf. (3b); SD295, Sut keikimas; keiksmas, piktžodžiavimas: Kaipo kaurais apimuša sienas jų piktais būdais ir pajunkimais keikasties, barnių, girtybių SPII72. Ižg širdies išeit ... falšyvi liudymai, keĩkastys DP55. Jei tau rodija ant apsirijimo ..., plėšimo, godo, keikasties, atsakyk jam DP110. Keĩkastis ... ir tūlus persakiojimus kentė DP213. Teip daug keikasčių̃ DP9.
Dictionary of the Lithuanian Language.